Visata susitraukė, liko tik miesto kvartalo dydžio, joje nebėra žvaigždžių, nebėra medžių, nebėra upių. Žmonės, kurie čia gyvena, yra mirę. Jie dirba kėdes, ant kurių kiti žmonės sėdi sapnuose.

The world is a cancer eating itself away… I am think that when the great silence descends upon all and everywhere music will at last triumph. When into the womb of time everything is again...

Naktis kybojo virš žemės, aštri kaip durklas, girta kaip pamišėlė.

Su voz suena preciosa por teléfono…preciosa. Por un momento, siento auténtico pánico. No sé qué decirle. Me gustaría decirle: «Oiga, Irene, creo que es usted hermosa…Creo que es usted maravillosa.» Me gustaría decirle algo que...

For the moment I can think of nothing— except that I am a sentient being stabbed by the miracle of these waters that reflect a forgotten world.